Praeitą ir dalį šios savaitės Vilniaus LFF stadione karaliavo moterų futbolas. Kas tokio rimto galėjo vykti? Ogi atrankos į 2015 metų pasaulio moterų čempionato preliminaraus etapo varžybos, kuriose, suprantama, dalyvavo ir Lietuvos rinktinė.
Deja, į kitą etapą prasibrauti nepavyko, likome paskutiniai, grupėje į
priekį užleisdami Juodkalnijos, Farerų Salų ir Gruzijos futbolininkes.
Du pralaimėjimai ir vienos lygiosios – iš viso to, gauname vieną kuklų
taškelį.
Veikiausiai daugelis atsivertę dienraščių sporto puslapius ir pamatę kokie lietuvių pasiekti rezultatai šiame turnyre, pasakytų: „Na, normalu. Nieko naujo tame Lietuvos futbole nepamatysi, o tuo labiau moterų futbole“. Drįščiau paneigti šį teiginį, kurį, tarp kitko, girdėjau ne iš vieno, ir ne iš dviejų žmonių.
Teigiami dalykai
Nesinori pradėti nuo neigiamų dalykų, ypatingai, kai užbaigėme turnyrą tikrai gražiai, nors ir neiškovojome pergalės.
Kaip žinia, sudėtyje devynios futbolininkės yra 20-ties arba jaunesnio amžiaus merginos. O bendrai žiūrint, tik trys yra peržengusios 25 metų ribą, kurią galima laikyti kaip jau žaidėjos statusą.
Žiūrint į mūsiškes, galime sakyti, kad ši jauna komanda dar gali daug pasiekti. Kodėl? Žaidimas trijuose mačuose paliko įspūdį – visų pirma, merginos žengė į aikštę kovingai nusiteikusios, ir gaila tik tiek, jog tik viename mače buvo išspausta reali nauda.
Taigi, ką pasitikėjimas savimi prideda? Akivaizdžiai matėme, kad lietuvaitės kovodavo kiekviename aikštės centimetre, ir dažnai sėkmingai užkirsdavo kelią pavojingoms varžovių atakoms, bet ir pačios noriai verždavosi į priekį (kas šiek tiek prasčiau pavykdavo). Tai darė žaidimą patrauklų – jei žaidi su užsivedimu, automatiškai atsiranda ir įtaka žaidimui.
Smagu buvo matyti, kai iš varžovių buvo tiesiog iškrapštomas kamuolys ir stūmiamasi į priekį, nepaisant to, kad prieš tave stovi kur kas didesnio stoto ir agresyvi futbolininkė. Dažnai kovingumas pasiteisindavo.
Beveik visa gynybos linija paliko gerą įspūdį – kai kurioms merginos šviečiasi tikrai gera ateitis, dažnai protingas žaidimas atnešdavo naudos beisiginant – nematėme daug kvailų klaidų.
Neigiami dalykai
Kritika yra visur, ir lietuvėms jos taip pat galime pažerti. Tiesa, tai nėra labai blogai, iš klaidų mokomasi, o viskam yra pateisinama priežastis.
Techninis brokas. Labai dažnai atrodydavo, kad merginos yra nesusižaidusios – trūkdavo tikslumo perdavimuose, bei didesnio kūrybingumo priekyje. Pavyzdžiui rungtynėse su Farerais, kamuolys dažnai nepasiekdavo trečiosios zonos, tad varžovių vartininkei darbo nebuvo labai daug. Galbūt būtų geriau, jei žaidėjos dažniau įkirtinėtų į tą zoną, ir sukeltų pavojų svečių gynybai? PASTABA: rungtynėse su Juodkalnija ši klaida buvo ištaisyta.
Logiškumo veiksmuose. Na, dažnai kai kurie sprendimai nepasiteisindavo – suprantama, kad buvo noras dažniau žaisti individualiai, tačiau komandinis žaidimas yra kur kas svarbesnis nei individualus – pralaužti kietą varžovių gynybos liniją tikrai nebuvo lengva, todėl didesnis perdavimų skaičius galbūt būtų atvėręs platesnes erdves priekyje. Reziume, dažniausiai perdavimai buvo atliekami ne ten kur turėjo būti paskirti, arba žaidžiama per daug vienai.
Rasa Imanalijeva (komandos kapitonė)
Kapitonės įtaka žaidimui buvo milžiniška. Dažnai jos perdavimai buvo labai svarbūs vystant pavojingas atakas, tik gaila tai, kad jų deramai neišnaudodavo užbaigiant atakas.
Rasa atliko rezultatyvų perdavimą mače su Gruzija, taip pat dažnai sugebėdavo išprovokuoti varžovių pražangas. „Gintros-Universiteto“ futbolininkė pademonstravo, kad yra komandos lyderė.
Viktorija Budrytė
Ką išvydau (išvydome) iš Viktorijos Budrytės, tai buvo kažkas specialaus. Nedrįsčiau teigti, jog tai buvo techniškiausia rinktinės žaidėja, tačiau jos rodomas žaidimas buvo tiesiog patrauklus akiai.
Atlikusi vieną rezultatyvų perdavimą mače su Gruzija, ją galime taip pat išskirti rungtynėse su Juodkalnija, kai ji savo prasivėržimais kėlė galvos skausmą aukštoms varžovių gynėjoms. Nardymas tarp varžovių dažnai pasiteisndavo, o tribūnose galėjome išgirsti ir tai, kad plungiškė yra lietuviškoji „Messi“.
Vestina Neverdauskaitė
„Gintros-Universiteto“ centro gynėja turnyre pasirodė kaip viena iš daugiausiai žadančių futbolininkių, kurios žaidimas kartais sukeldavo šypseną ir susižavėjimą. Kodėl?
Ji rodė tai, kaip ir reikia žaisti tikrai gynėjai – slysdavo varžovėms po kojomis (aišku žaisdama į kamuolį), dažnai atiduodavo protingus perdavimus t.y galvodavo į priekį ir matydavo situaciją. Žinoma, nušlifuoti keletą elementų būtų neprošal, tačiau žaidimo stilius ir stabilumas žada daug. Pamatysime.
Rita Mažukelytė
28 metų krašto gynėja pademonstravo solidų žaidimą savo krašte, bei dažnai nepatingėdavo padėti savo komandos draugėms atakose. Patyrusi futbolininkė dažnai meistriškai numalšindavo kilusius „gaisrus“ mūsų baudos aikštelėje arba jos prieigose.
Sonata Vanagaitė
Pagrindinė Lietuvos puolėja Sonata Vanagaitė buvo mūsų varomoji jėga puolime, ir žaidė visuose rinktinės mačuose šiame atrankos etape. Ką mes pamatėme?
18 metų futbolininkė pelnė du įvarčius, iš kurių vienas krito jau per pridėto laiko minutes rungtynėse su Juodkalnija. Nors neabejotinai, gražesnis jos smūgis ir prasiveržimas buvo sutinkant Gruzijos rinktinę. Agresyvus žaidimas ir kova iki galo vertė tikėtis daugiau įvarčių, bet jai trūko progų išnaudojimo puolime ir šiek tiek efektyvumo. Tačiau, ji dar jauna, tad viskas priešaky. Neabejotinai ateityje ji turėtų diktuoti sąlygas puolimo linijoje.
Ir dar...
Nesinori nuvertinti ir kitų futbolininkių – vartininkės Viktorija Magalinskaja ir Greta Kaselytė paskutiniuose dviejuose mačuose pasirodė labai solidžiai, Simona Veličkaitė ir Kamilė Vaičiulaitytė parodė, jog jos gali žaisti ir startiniame vienuoliktuke, o Milda Liužinaitė, nepaisant savo jauno amžiaus, sugebėdavo sužaisti protingai dažnose situacijose. Gerą įspūdį paliko ir Brigita Partikaitė, bei Kamile Vaičiulaitytė.
Dar vienas mano pastebėjimas, kuris galbūt skirtas treneriui – lietuvaitėms tikrai reikėjo patarimų kai kuriose situacijose, ypač sunkiose rungtynėse su Farerais, tačiau girdėjosi tik aktyvus pastarosios rinktinės stratego riksmas. Galbūt reikėtų paimti vadeles stipriau?
Darant išvadą, negaliu sakyti, jog Lietuvos rinktinė pasirodė puikiai, kadangi rezultatas yra akivaizdžiai prastas. Tačiau, po to, kai pamatėme mūsišikių demonstruojama žaidimą visuose mačuose, galima daryti prielaidą, jog ateityje ši komanda gali pasiekti kur kas daugiau, jeigu ištaisys paliktas spragas. O ir kai kurios futbolininkės taps vyresnės, bei jų žaidimas taps dar brandesnis nei buvo iki šiol.
Veikiausiai daugelis atsivertę dienraščių sporto puslapius ir pamatę kokie lietuvių pasiekti rezultatai šiame turnyre, pasakytų: „Na, normalu. Nieko naujo tame Lietuvos futbole nepamatysi, o tuo labiau moterų futbole“. Drįščiau paneigti šį teiginį, kurį, tarp kitko, girdėjau ne iš vieno, ir ne iš dviejų žmonių.
Teigiami dalykai
Nesinori pradėti nuo neigiamų dalykų, ypatingai, kai užbaigėme turnyrą tikrai gražiai, nors ir neiškovojome pergalės.
Kaip žinia, sudėtyje devynios futbolininkės yra 20-ties arba jaunesnio amžiaus merginos. O bendrai žiūrint, tik trys yra peržengusios 25 metų ribą, kurią galima laikyti kaip jau žaidėjos statusą.
Žiūrint į mūsiškes, galime sakyti, kad ši jauna komanda dar gali daug pasiekti. Kodėl? Žaidimas trijuose mačuose paliko įspūdį – visų pirma, merginos žengė į aikštę kovingai nusiteikusios, ir gaila tik tiek, jog tik viename mače buvo išspausta reali nauda.
Taigi, ką pasitikėjimas savimi prideda? Akivaizdžiai matėme, kad lietuvaitės kovodavo kiekviename aikštės centimetre, ir dažnai sėkmingai užkirsdavo kelią pavojingoms varžovių atakoms, bet ir pačios noriai verždavosi į priekį (kas šiek tiek prasčiau pavykdavo). Tai darė žaidimą patrauklų – jei žaidi su užsivedimu, automatiškai atsiranda ir įtaka žaidimui.
Smagu buvo matyti, kai iš varžovių buvo tiesiog iškrapštomas kamuolys ir stūmiamasi į priekį, nepaisant to, kad prieš tave stovi kur kas didesnio stoto ir agresyvi futbolininkė. Dažnai kovingumas pasiteisindavo.
Beveik visa gynybos linija paliko gerą įspūdį – kai kurioms merginos šviečiasi tikrai gera ateitis, dažnai protingas žaidimas atnešdavo naudos beisiginant – nematėme daug kvailų klaidų.
Neigiami dalykai
Kritika yra visur, ir lietuvėms jos taip pat galime pažerti. Tiesa, tai nėra labai blogai, iš klaidų mokomasi, o viskam yra pateisinama priežastis.
Techninis brokas. Labai dažnai atrodydavo, kad merginos yra nesusižaidusios – trūkdavo tikslumo perdavimuose, bei didesnio kūrybingumo priekyje. Pavyzdžiui rungtynėse su Farerais, kamuolys dažnai nepasiekdavo trečiosios zonos, tad varžovių vartininkei darbo nebuvo labai daug. Galbūt būtų geriau, jei žaidėjos dažniau įkirtinėtų į tą zoną, ir sukeltų pavojų svečių gynybai? PASTABA: rungtynėse su Juodkalnija ši klaida buvo ištaisyta.
Logiškumo veiksmuose. Na, dažnai kai kurie sprendimai nepasiteisindavo – suprantama, kad buvo noras dažniau žaisti individualiai, tačiau komandinis žaidimas yra kur kas svarbesnis nei individualus – pralaužti kietą varžovių gynybos liniją tikrai nebuvo lengva, todėl didesnis perdavimų skaičius galbūt būtų atvėręs platesnes erdves priekyje. Reziume, dažniausiai perdavimai buvo atliekami ne ten kur turėjo būti paskirti, arba žaidžiama per daug vienai.
5 didžiausią įspūdį palikusios futbolininkės:
Kapitonės įtaka žaidimui buvo milžiniška. Dažnai jos perdavimai buvo labai svarbūs vystant pavojingas atakas, tik gaila tai, kad jų deramai neišnaudodavo užbaigiant atakas.
Rasa atliko rezultatyvų perdavimą mače su Gruzija, taip pat dažnai sugebėdavo išprovokuoti varžovių pražangas. „Gintros-Universiteto“ futbolininkė pademonstravo, kad yra komandos lyderė.
Viktorija Budrytė
Ką išvydau (išvydome) iš Viktorijos Budrytės, tai buvo kažkas specialaus. Nedrįsčiau teigti, jog tai buvo techniškiausia rinktinės žaidėja, tačiau jos rodomas žaidimas buvo tiesiog patrauklus akiai.
Atlikusi vieną rezultatyvų perdavimą mače su Gruzija, ją galime taip pat išskirti rungtynėse su Juodkalnija, kai ji savo prasivėržimais kėlė galvos skausmą aukštoms varžovių gynėjoms. Nardymas tarp varžovių dažnai pasiteisndavo, o tribūnose galėjome išgirsti ir tai, kad plungiškė yra lietuviškoji „Messi“.
Vestina Neverdauskaitė
„Gintros-Universiteto“ centro gynėja turnyre pasirodė kaip viena iš daugiausiai žadančių futbolininkių, kurios žaidimas kartais sukeldavo šypseną ir susižavėjimą. Kodėl?
Ji rodė tai, kaip ir reikia žaisti tikrai gynėjai – slysdavo varžovėms po kojomis (aišku žaisdama į kamuolį), dažnai atiduodavo protingus perdavimus t.y galvodavo į priekį ir matydavo situaciją. Žinoma, nušlifuoti keletą elementų būtų neprošal, tačiau žaidimo stilius ir stabilumas žada daug. Pamatysime.
Rita Mažukelytė
28 metų krašto gynėja pademonstravo solidų žaidimą savo krašte, bei dažnai nepatingėdavo padėti savo komandos draugėms atakose. Patyrusi futbolininkė dažnai meistriškai numalšindavo kilusius „gaisrus“ mūsų baudos aikštelėje arba jos prieigose.
Sonata Vanagaitė
Pagrindinė Lietuvos puolėja Sonata Vanagaitė buvo mūsų varomoji jėga puolime, ir žaidė visuose rinktinės mačuose šiame atrankos etape. Ką mes pamatėme?
18 metų futbolininkė pelnė du įvarčius, iš kurių vienas krito jau per pridėto laiko minutes rungtynėse su Juodkalnija. Nors neabejotinai, gražesnis jos smūgis ir prasiveržimas buvo sutinkant Gruzijos rinktinę. Agresyvus žaidimas ir kova iki galo vertė tikėtis daugiau įvarčių, bet jai trūko progų išnaudojimo puolime ir šiek tiek efektyvumo. Tačiau, ji dar jauna, tad viskas priešaky. Neabejotinai ateityje ji turėtų diktuoti sąlygas puolimo linijoje.
Ir dar...
Nesinori nuvertinti ir kitų futbolininkių – vartininkės Viktorija Magalinskaja ir Greta Kaselytė paskutiniuose dviejuose mačuose pasirodė labai solidžiai, Simona Veličkaitė ir Kamilė Vaičiulaitytė parodė, jog jos gali žaisti ir startiniame vienuoliktuke, o Milda Liužinaitė, nepaisant savo jauno amžiaus, sugebėdavo sužaisti protingai dažnose situacijose. Gerą įspūdį paliko ir Brigita Partikaitė, bei Kamile Vaičiulaitytė.
Dar vienas mano pastebėjimas, kuris galbūt skirtas treneriui – lietuvaitėms tikrai reikėjo patarimų kai kuriose situacijose, ypač sunkiose rungtynėse su Farerais, tačiau girdėjosi tik aktyvus pastarosios rinktinės stratego riksmas. Galbūt reikėtų paimti vadeles stipriau?
Darant išvadą, negaliu sakyti, jog Lietuvos rinktinė pasirodė puikiai, kadangi rezultatas yra akivaizdžiai prastas. Tačiau, po to, kai pamatėme mūsišikių demonstruojama žaidimą visuose mačuose, galima daryti prielaidą, jog ateityje ši komanda gali pasiekti kur kas daugiau, jeigu ištaisys paliktas spragas. O ir kai kurios futbolininkės taps vyresnės, bei jų žaidimas taps dar brandesnis nei buvo iki šiol.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą